Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.

Aknė (acne vulgaris, lot.) yra uždegiminė plauko ir riebalų liaukos komplekso liga, kuriai būdinga lėtinė eiga. Tai yra viena dažniausių odos ligų paauglystės laikotarpiu, tačiau šiuo metu pastebimas aknės atvejų daugėjimas suaugusiųjų populiacijoje.

Priežastys ir paplitimo požymiai

Aknė dažniau vargina vyrus nei moteris. Jai būdingas sergamumo pikas paauglystės laikotarpiu ir gali trukti iki 25–30 metų amžiaus. Sunkesnėmis formomis sirgti labiau būdinga azijiečiams, afrikiečiams, lyginant su baltaodžiais. Taip pat tamsesnio gymio žmonėms labiau būdinga použdegiminė hiperpigmentacija. Šis negalavimas dažniau pasireiškia miesto gyventojams.

Aknė vystosi dėl riebalinių liaukų hiperjautrumo cirkuliuojantiems androgenams, todėl greičiau gaminasi riebalinės liaukos, taip pat plauko folikule padidėja keratino ląstelių gamyba ir folikulas yra užkemšamas. Sudaromos palankios sąlygos daugintis C. acnes (lot.) bakterijoms plaukų folikuluose ir ilgainiui visi aprašyti pokyčiai lemia uždegimo vystymąsi bei aknės bėrimų atsiradimą. Išskiriami tam tikri veiksniai, kurie provokuoja aknės vystymąsi ar paūmėjimą (1 lentelė).

Aknę provokuojantys veiksniai:

• Vaistai (pvz.: litis, steroidai, prieštraukuliniai preparatai).
• Per didelis kiekis saulės ekspozicijos.
• Okliuzinė kosmetika (pagaminta aliejaus pagrindu).
• Okliuziniai drabužiai (bėrimams kūno odai – nugara, krūtinė ir kt.).
• Endokrininės ligos (policistinis kiaušidžių sindromas, kt. hormonų disbalansas).
• Genetiniai faktoriai lemia 50–90 proc. aknės atvejų šeimoje.
• Veido masažas (dėl masažinio aliejaus naudojimo).
• Aukšto glikeminio indekso maisto produktų vartojimas.
• Stiprus stresas, nerimas, pervargimas.
• Hormoniniai pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu.

Aknės simptomatika

Aknei būdingos lokalizacijos yra veido centrinė dalis, tačiau esant suaugusiųjų aknei dažniau beria apatinio žandikaulio, periferinėse veido srityse. Taip pat būdinga šiose kūno vietose: nugara, viršutinė krūtinės dalis, pečiai.

Aknės skiriamasis bruožas – komedonai. Tai yra pagrindinis bėrimo elementas, padedantis nustatyti aknę. Komedonai skiriami į du tipus: atvirus ir uždarus. Atviras komedonas vystosi dėl viršutinės dalies (ties odos paviršiumi) pilosebacinio vieneto užkimšimo sebumu, tokie komedonai yra su tamsesne viršūnėle, t. y., pilkos, juodos spalvos. Uždaras komedonas vystosi dėl žemiau odos paviršiaus esančios pilosebacinio vieneto dalies užkimšimo keratinu ir sebumu, tokie komedonai yra odos spalvos ar kiek balkšvi. Taip pat aknei būdingas bėrimas rausvomis papulėmis, pustulėmis (pūlinėliais). Sunkiais atvejais, uždegiminiams bėrimams susiliejant, formuojasi mazgai, cistos. Bėrimams gyjant odoje gali likto hiperpigmentinės dėmės, įvairaus tipo randai.

Aknė siejama su seborėja – tai yra, su padidėjusiu riebalų išskyrimu, centrinėje veido dalyje išryškėjusiomis, išsiplėtusiomis poromis, dienos eigoje pradedančia blizgėti oda. Esant hiperandrogenizmui, kartu gali varginti ir kiti simptomai, pavyzdžiui: hirsutizmas (padidėjęs plaukuotumas), svorio prieaugis, sutrikęs moterų menstruacinis ciklas ir kt.

Aknė diagnozuojama remiantis anamneze ir klinikiniais požymiais, retais atvejais  rekomenduojamas papildomas. Fertilaus amžiaus moterims, ypač esant sutrikusių menstruacijų ar hirsutizmo atvejais, rekomenduojama atlikti bendro testosterono, DHEA-SO4, ginekologinių hormonų ir kt. laboratorinius tyrimus, pasikonsultuoti su ginekologu.

Gydymas

Priklausomai nuo aknės formos ir sunkumo galima skirti vietinį, sisteminį ar kombinacinį (vietinį ir sisteminį) gydymą. Dažniausiai pradedama gydyti vietiniais vaistais, tai yra retinoidais, antibakteriniais kremais, benzoilo peroksidu, azelaine ar kitomis rūgštimis. Svarbu kartu laikytis teisingos odos priežiūros rutinos, visavertės mitybos. Sisteminis gydymas skiriamas esant sunkesnėms formoms, gydoma antibakteriniais vaistais, pavyzdžiui, doksiciklinu, kontraceptiniais vaistais, sudėtyje turinčiais mažą estrogenų dozę kartu su ciproterono acetatu, spironolaktonas, izotretinoinas. Daugeliu atveju, vartojant sisteminius vaistus, nerekomenduojama pastoti dėl galimo poveikio vaisiui.

Aknės liekamieji bėrimai, t. t., hiperpigmentinės dėmės, gali būti gydomos vietinėmis priemonėmis ar lazerinėmis procedūromis. Randai gydomi stipriomis rūgštimis, adatinėmis ir lazerinėmis procedūromis, tačiau aknės randus panaikinti yra sunku ir ne visuomet tai pilnai pavyksta. Siekiant geriausių rezultatų, neretai kombinuojami įvairūs gydymo metodai tarpusavyje.

Aknė nors ir nėra gyvybei kelianti grėsmę liga, tačiau gali turėti neigiamą įtaką psichosocialinei sveikatai. Sergantys akne, turintys aknės randų dažniau patiria nerimą, susiduria su depresija. Todėl aknę rekomenduojama pradėti gydyti kuo anksčiau, siekiant išvengti sunkių odos pažeidimų.