Autorius: Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Milda Dumčiūtė

Alerginės ligos – tai būklės, kurias sukelia padidėjęs organizmo imuninės sistemos jautrumas į normaliu atveju nežalingus veiksnius (pavyzdžiui: žiedadulkės, gyvūnai, maistas, vaistai ir kt.).

Dažniausiai šie faktoriai yra nekenksmingi. Tačiau tam tikrai daliai žmonių gali sukelti alergijos simptomus.

Didėjanti alergiškų žmonių populiacija

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2013-ųjų m. duomenimis, alerginėmis ligomis pasaulyje serga 10–40 proc. populiacijos. Tai vienos dažniausių lėtinių ligų. Daugiau nei 150 mln. žmonių Europoje serga alergine liga. Europos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos duomenimis, 2025 m. alerginėmis ligomis sirgs apie pusę Europos populiacijos.

Nėra tiksliai žinoma, dėl ko alergija vargina vis daugiau žmonių, tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų, tačiau manoma, kad tam įtakos turi besikeičianti aplinka, oro užterštumas, taip pat – mikroorganizmų naikinimas įvairiomis antibakterinėmis priemonėmis, dažnesnis antibiotikų vartojimas, genetinis polinkis.

Kaip atpažinti alergiją?

Alerginių ligų simptomai ir klinikinis pasireiškimas yra įvairus. Dažniausiai alergenai sukelia padidėjusio jautrumo reakcijas tose organų sistemose, su kuriomis kontaktuoja ir paveikia pirmiausiai. Tai gali būti tiek lengvos, vietinės reakcijos, tiek sunkios, sisteminės reakcijos ar net pavojingos gyvybei, pavyzdžiui, anafilaksija.

Jeigu alergenas patenka pro nosį į kvėpavimo takus, tai pasireiškia tokie simptomai: nosies užgulimas, pagausėjusios išskyros, čiaudulys (pavyzdžiui, alerginio rinito atveju), ar dusulys, kosulys (pavyzdžiui, alerginės astmos atveju).

Jeigu alergenas patenka per virškinamąjį traktą (suvalgytas maistas) – tai gali pasireikšti žarnyno problemos, tokios kaip pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas ar odos bėrimas, dilgėlinė, sunkiais atvejais gali būti dusulys bei tinimas.

Diagnozuojant alergines ligas, labai svarbu išsiaiškinti tikslią anamnezę ir paciento nusiskundimus. Tyrimo metodo parinkimas priklauso nuo to, kokia organų sistema yra pažeista ir kokio tipo reakcijos vystosi.

Pagrindiniai alerginių reakcijų tipai

1. Greito tipo alerginė reakcija – kai alergenui patekus į organizmą, reakcija išsivysto per kelias valandas (pavyzdžiui, alerginio rinito atveju, įkvėpus alergeną, ar maisto alergijos atveju).
2. Lėto tipo alerginė reakcija – tai reakcija, kuri išsivysto po daugiau nei kelių valandų ar net po kelių dienų po alergeno patekimo į organizmą (pavyzdžiui, alerginio kontaktinio dermatito atveju, taip pat ir maisto alergijos atveju).

Tyrimai alergologijoje

Kalbant apie alerginius tyrimus, gydytojas alergologas juos skiria priklausomai nuo vyraujančių klinikinių simptomų. Taigi, paciento išsakomi nusiskundimai ir surinkta anamnezė yra esminis vedlys, parenkant diagnostinius tyrimus, tam, kad būtų išaiškinta ligos priežastis. Pagrindiniai rutininiai tyrimai alergologijoje yra keli: odos dūrio mėginiai, odos lopo testas, provokaciniai testai, taip pat – kraujo tyrimai.

Standartinis tyrimas, kuris yra dažniausiai atliekamas alergologo kabinete, – odos dūrio mėginiai. Jie atliekami, įtariant sezonines alergijas, tokias kaip alergija įvairioms žiedadulkėms (medžių, žolių, piktžolių), arba dėl aplinkoje esančių nuolatinių alergenų, pavyzdžiui:  namų dulkių erkės, pelėsiai ar gyvūnai. Odos dūrio mėginiai taip pat yra pirminis tyrimas, įtariant greito tipo maisto alergiją, kai suvalgius konkretų maisto produktą, prasideda burnos gleivinės niežulys, dilgčiojimas, sunkesniais atvejais: dusulys, gerklų edema (tinimas).

Odos dūrio mėginiai yra atliekami vidinėje dilbio pusėje. Jei kūdikiams nepakanka vietos dilbio srityje, galima mėginius atlikti nugaroje. Ant odos dedami lašeliai su alergeno ekstraktais ir perduriami nedidele specialia adata, kad alergenas patektų į odą. Po procedūros laukiama 15–20 min., kad oda „spėtų sureaguoti“ ir būtų galima mėginius objektyviai įvertinti. Jeigu odos dūrio mėginys yra teigiamas (kai žmogus yra alergiškas), dūrio vietoje atsiranda niežtinti pūkšlė, ir aplink ją stebimas odos paraudimas. Reakcija pamatoma dėl to, kad išsiskiria bioaktyvios medžiagos, pavyzdžiui, histaminas.

Jeigu neturima pagaminto alergeno ekstrakto, galima atlikti dūrio-dūrio mėginius su vadinamaisiais natyviniais alergenais – maisto produktais (pavyzdžiui: daržovėmis, riešutais, vaisiais). Tokiais atvejais su specialia adata įduriama į norimą ištirti produktą ir tada ta pačia adata duriama į švarią, nudezinfekuotą dilbio odą. Esant teigiamai reakcijai, stebimi tokie patys požymiai, kaip ir atliekant dūrio testą su alergenų ekstraktais.

Būna atvejų, kai odos dūrio mėginiai yra neigiami, tačiau pacientas išsako tipinius, su alergija susijusius, nusiskundimus. Tokiu atveju – galima atlikti kraujo tyrimą. Norint įvertinti alerginį foną, pirmiausia galima atlikti bendrojo imunoglobulino E tyrimą, kuris rodo polinkį į alergines, atopines ligas. Siekiant išsiaiškinti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas, atliekama specifinių imunoglobulinų E kraujyje nustatymas. Šiais laikais yra tyrimų, leidžiančių labai tiksliai nustatyti alergiją, kai galima išsiaiškinti net alergeno dalelę, kuriai žmogus yra jautrus.

Kitas labai dažnas tyrimas alergologijoje – odos lopo testas. Jis atliekamas lėtinio tipo reakcijoms vertinti, kai įtariamas alerginis kontaktinis dermatitas, o kartais – vaistų alergijos atveju. Tiriama su įvairiais chemikalais, konservantais, metalais, kosmetikos sudėtyje esančiomis medžiagomis, odontologijoje naudojamomis medžiagomis ir kt. Tyrimo principas: ant specialaus pleistro esančių metalinių „šulinėlių“ dedami paruošti alergenai. Pleistras klijuojamas nugaros srityje ir laikomas keletą parų, po to – nuklijuojamas ir keletą dienų iš eilės stebimi pakitimai: odos paraudimas, bėrimas, patinimas. Taip pat vertinami paciento subjektyvūs pojūčiai: niežulys, deginimo jausmas. Mažiems vaikams ir kūdikiams šis tyrimas gali būti atliekamas su maistu, tačiau yra nestandartizuotas ir jį atlieka ne visos gydymo įstaigos.

Padidėjusiam jautrumui į medikamentus nustatyti atliekami odos dūrio mėginiai, įodiniai mėginiai (kai mažas kiekis vaisto suleidžiama po oda). Šis tyrimas užtrunka keletą valandų. Stebėjimas ir tyrimo vertinimas tęsiamas dar ir kitą dieną, norint pastebėti lėtines reakcijas.

Pagrindinis tyrimas, siekiant patvirtinti ar paneigti maisto alergiją ir padidėjusį jautrumą vaistams – provokacinis oralinis mėginys, kuomet įtariamas, simptomus sukeliantis, maisto produktas ar vaistas duodamas valgyti/gerti, pradedant nuo mažesnių kiekių/dozių, palaipsniui jas didinant. Taip pat šis tyrimas atliekamas, norint parinkti saugų vaistą, kurį pacientas, esant reikalui, tikrai gali vartoti ir nejausti baimės.

Dilgėlinė – tai liga, kuriai būdinga bėrimas greitai praeinančiomis pūkšlėmis ir/ar angioedema (tinimas). Ji retai būna alerginės kilmės, tačiau nemažai daliai žmonių pasireiškia bent kartą gyvenime. Įtariant fizinių veiksnių provokuojamą dilgėlinę, galima atlikti šalčio, šilumos – fotoprovokacinius, spaudimo mėginius. Kai įtariama lėtinė autoimuninė dilgėlinė (išprovokuota paties organizmo) – atliekami įvairūs kraujo tyrimai, nes svarbu atmesti infekcines priežastis. Norint patvirtinti diagnozę, atliekamas testas, kai po oda suleidžiama pačio žmogaus kraujo serumo ir stebima, ar toje vietoje atsiranda pūkšlė, paraudimas.

Pasiruošimas alerginiams tyrimams

Specifinio pasiruošimo alerginiams tyrimams – nereikia. Prieš juos atliekant, galima valgyti, išgerti įprastai dėl lėtinių ligų vartojamus vaistus – tai įtakos šiems tyrimams neturi. Yra kelios grupės vaistų, kurių vartoti nereikėtų, jei žinoma, kad bus atliekami alerginiai tyrimai.

Jeigu bus atliekami odos dūrio, įodiniai mėginiai ar atliekama peroralinė maisto ar vaistų provokacija, negalima vartoti antihistamininių (priešalerginių) vaistų, kurie gali slopinti greito tipo alergines reakcijas.

Antidepresantai taip pat gali užslopinti šias reakcijas, ir dėl to mėginiai bus neinformatyvūs. Taip pat, prieš atliekant visus odos tyrimus, nereikėtų gydymui naudoti vietinio poveikio hormoninių tepalų, kurie taip pat gali „užmaskuoti“ odos reakcijas. Kraujo tyrimams geriamieji priešalerginiai vaistai ar hormoniniai tepalai įtakos neturi. Odos lopo testo atlikimas ir vertinimas užtrunka iki savaitės laiko. Per tą laiką negalima prausti nugaros (tos vietos, kur užklijuotas odos lopo mėginys), degintis saulėje (dėl to patariama įvertinti artėjančias keliones, atostogas, šventes ir pan. bei pasirinkti tinkamą laiką).

Apibendrinimas

Alerginių ligų pasaulyje daugėja, tačiau dėl vis tikslesnių diagnostinių metodų dabar galima parinkti tinkamiausią gydymo būdą ir pagerinti alergiškų žmonių gyvenimo kokybę.

Gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Milda Dumčiūtė