Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė.

Mūsų oda nuolatos keičiasi. Neišvengiamai jos kitimą lemia mūsų raida nuo vaikystės iki senatvės. Tačiau odos būklė visais gyvenimo laikotarpiais priklauso nuo bendros sveikatos būklės. Tai reiškia, kad fizinė ir emocinė būsena, mityba, fizinis aktyvumas yra svarbūs geram organizmo darbui. Taip pat – odos grožiui ir sveikatai.

Odos senėjimas yra dažniausias skundas kosmetologijos ar estetinės dermatologijos kabinetuose. Jis skirstomas į: vidinį, nulemtą genetinių veiksnių, susijusį su amžiumi, ir į išorinį – fotosenėjimą, kurį lemia aplinkos faktoriai (ultravioletinė spinduliuotė, rūkymas, oro tarša).

Abu senėjimo mechanizmai turi įtakos reaktyvių deguonies dalelių susidarymui ir ląstelių DNR pažeidimams, taip pat – odos sandaros bei funkcijos pakitimus. Dėl pakitusios odos morfologijos sutrinka apsauginės odos funkcijos, lėtėja jos atsistatymas, ji plonėja. Ilgainiui oda praranda elastingumą, tampa plonesnė, atsiranda teleangiektazijos, pigmentacijos netolygumai, sausumas, raukšlės. Nors vidinio senėjimo nepavyks sustabdyti, tačiau išorinį senėjimą galima sustabdyti, padėti savo odai bei mūsų organizmui, kad jis išliktų sveikesnis ir jaunesnis ilgesnį laiką.

Pastarųjų metų literatūros šaltiniuose nustatyta, kad bendra odos būklė, tekstūra ir spalva priklauso nuo tokių faktorių kaip hidratacija – natūralaus drėkinančio faktoriaus. Taip pat – nuo tam tikrų, senėjimą stabdančių, komponentų maiste. Jie svarbūs odos metabolizmui ir reikalingų medžiagų sintezei, struktūros palaikymui, stabdo jų irimą, o tai reiškia, kad oda ilgiau išlieka jaunesnė. Tam tikri augaliniai produktai svarbūs apsaugai nuo UV spinduliuotės, pasireiškia antioksidaciniu poveikiu, šios savybės labai naudingos prižiūrint ir puoselėjant brandžios odos sveikatą.

Ne tik odos, bet ir viso organizmo būklei, mūsų savijautai įtakos turi mityba. Svarbu maitintis visavertiškai, gauti visas organizmui reikalingas medžiagas su maistu arba maisto papildais. Nerekomenduojama vartoti daug skirtingų maisto papildų vienu metu, siekiant išvengti jų tarpusavio sąveikos. Kiek įmanoma, stengtis vadovautis dietologų rekomendacijomis, vartoti pakankamai daržovių ir grūdinių kultūrų, gerti vandens. Ne visuomet vartojant daugiau yra pasiekiamas geresnis rezultatas. Žmogaus organizmas pasisavina tiek medžiagų, kiek jam reikia, o tam tikrų jų perteklius gali sukelti nepageidaujamus simptomus, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimus. Todėl, kylant bet kokiems klausimams, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju, gydytoju dietologu ar vaistininku.