Autorius: Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė

Odos pigmentacijos sutrikimai – tai odos spalvos pokyčiai, t. y.: odos atspalvio patamsėjimas (hiperpigmentacija) arba pašviesėjimas (hipopigmentacija); pilnas pigmento išnykimas. Odos pigmentacijos pokyčių priežastys yra labai įvairios, ir gali lemti skirtingo sisteminės ligos – pavyzdžiui: antinksčių funkcijos sutrikimas, įgimti sindromai, hormoniniai pokyčiai ir kita. Dažniausiai hiperpigmentacija vystosi dėl buvusio uždegimo odoje, pavyzdžiui: nudegimo, paprastųjų spuogų (aknės), uždegiminių dermatozių.

Odos pigmentacijos pokyčiai sukelia neigiamų emocinių, psichosocialinių veiksnių žmogaus gyvenimo kokybei. Asmenys mažiau savimi pasitiki, jaučia nepasitenkinimą savo išvaizda, gėdijasi, tampa sutrikę, o tai lemia ir santykių su aplinkiniais asmenimis prastėjimą.

Použdegiminė hiperpigmentacija gali vystytis bet kuriame amžiuje, nepriklauso nuo odos atspalvio, tačiau dažnesnė tamsesnio gymio asmenims, paplitimas vienodas tarp vyrų ir moterų.

Endogeninės priežastys (kylančios dėl organizme vykstančių pokyčių ir uždegiminio proceso):

• paprastieji spuogai (acne vulgaris);
• atopinis dermatitas;
• iritacinis kontaktinis dermatitas;
• alerginis kontaktinis dermatitas;
• žvynelinė;
• plokščioji kerpligė.

Egzogeninės priežastys (kylančios dėl išorinių / aplinkos veiksnių):

• nudegimai;
• nejonizuojanti radioterapija;
• fototoksiškumas;
• cheminiai šveitimai;
• lazerinės procedūros;
• tam tikri vaistai.

Hiperpigmentacija vystosi dėl uždegiminių procesų sukeltos, nenormaliai padidėjusios, melanino sintezės ir jo kiekio arba nenormalaus jo išsidėstymo epidermyje (viršutiniame odos sluoksnyje) ir / ar dermoje (gilesniame odos sluoksnyje).

Hiperpigmentinės dėmės matomos kaip ryškesnės, tamsesnio atspalvio, pavyzdžiui: rusvesnės ar tamsiai rudos spalvos dėmės ar plotai odoje. Dėmės forma priklauso nuo buvusio uždegiminio proceso pobūdžio, gylio, formos. Pavyzdžiui, dėmės gali būti labai ribotos, išplitusios, ryškiomis ribomis arba neaiškių ribų, gali priminti netolygiai įdegusią odą, turėti pilkos ar melsvai pilkos atspalvių.

Melazma – tai yra įgytos hiperpigmentacijos pavyzdys, pasireiškiantis saulės eksponuojamose vietose, ypač būdingas reprodukcinio amžiaus moterims. Šis pigmentacijos sutrikimas yra gana dažnas, jis yra susijęs su genetiniais veiksniais, saulės ekspozicija, jautrumu hormonams, nėštumu, retai – su vaistų vartojimu. Melazma matoma kaip netolygios šviesiai rudos ar pilkšvai rudos spalvos dėmės saulės eksponuojamose vietose, dažniausiai veide ir išsidėsčiusios simetriškai. Tai yra lėtinė, pasikartojanti būklė. Įmanoma spontaninė jos remisija, dažniausiai po nėštumo, tačiau gali varginti ilgą laiką ir visai neišnykti.

Odos hiperpigmentacija diagnozuojama remiantis paciento anamneze, apžiūra, esant reikalui papildomais instrumentiniais tyrimais, tačiau odos biopsija reikalinga labai retai.

Gydymas

Visais atvejais hiperpigmentacijos gydymui labai svarbi apsauga nuo saulės, t. y.: saulės vengimas, apsauginių drabužių nuo saulės dėvėjimas, plataus spektro apsauginių kremų nuo saulės naudojimas. Svarbu paminėti, kad apsauginiai kremai nuo saulės turėtų siekti 50 ar daugiau SPF, jų tepamas kiekis turėtų būti adekvatus – nei per mažas, nei per didelis. Taip pat rekomenduojamas aktyvus apsauginės priemonės nuo saulės atnaujinimas kas 2–3 valandas.

Gydymas gali būti skiriamas tiek vietinis, tiek sisteminis, tačiau dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo vietinio gydymo. Dažniausiai pradedama gydyti priemonėmis, kurios sudėtyje turi azelainės rūgšties, taip pat – retinoidais ar jų kombinacijomis. Gali būti skiriamos įvairios papildomos kasdienio naudojimo kosmetinės priemonės, sudėtyje turinčios rūgščių, vitamino C, niacinamido, rucinolio, cisteamino ar kitų, pigmentaciją mažinančių, medžiagų.

Retais atvejais gali būti skiriamas sisteminis gydymas, tačiau jis pasirenkamas retai, kadangi neretai turi ir stiprių šalutinių reakcijų. Pavyzdžiui, traneksaminė rūgštis yra hemostatinė medžiaga, skatinanti kraujo krešėjimą. Pastebėta, kad ji efektyviai veikia gydant melazmą. Sukeliami nepageidaujami reiškiniai: pilvo pūtimas, galvos skausmas, menstruacijų sutrikimas, retai – giliųjų venų trombozė.

Gydymo efektyvumui didinti neretai kartu rekomenduojamos įvairios procedūros, t. y. rūgštiniai šveitimai ir / ar lazerinės procedūros.

Gydymo metodai:

• apsauga nuo saulės;
• kosmetinis kamufliažas;
• vietinės šviesinančios priemonės:
• hidrokinonas (uždrausta kosmetinių priemonių sudėtinė dalis Europoje);
• azelainė rūgštis;
• retinoidai;
• įvairios vietinių balinančių medžiagų kombinacijos;
• rūgštiniai šveitikliai (glikolio, salicilo, Jessner, trichlorakto, pieno ir kt.).

Sisteminis gydymas:

• traneksaminė rūgštis;
• polypodium leucotomos;
• glutationas.

Hiperpigmentacijos gydymas yra sudėtingas ir ilgalaikis. Reikalinga nuolatinė odos priežiūra, apsauga nuo saulės ir tinkamos kosmetikos naudojimas. Ši pigmentinė problema neretai atsinaujina nutraukus gydymą, todėl būtina palaikomoji terapija, kurią gali pakeisti efektyvios kasdienės pigmentaciją slopinančios odos priežiūros priemonės.